Paukščių prieauglio priežiūra

Dauguma paukščių augintojų puikiai žino, kaip auginti ir prižiūrėti parsivežtus vienadienius viščiukus ar vištaites. . Tačiau norime priminti, kad svarbiausi dalykai  vienadieniams viščiukams ar vištaitėms yra šie  :  šiluma, vanduo,  lesalas ir šviesa.

Siūlome pasižiūrėti trumpą filmuką anglų kalba  apie tai , ko reikia , norint laikyti vienadienius viščiukus:

http://www.youtube.com/watch?v=n6hk7k-m69Y&feature=related

Pirmomis dienomis optimali temperatūra viščiukams  yra 33 - 35 laipsniai šilumos . Tam galima naudoti specialias elektrines kaitinimo lempas.  Vienos 150 - 300 vatų lempos užtenka maždaug 50 viščiukų. Pakabinkite ją taip ,kad tiesiai po ja padėtas termometras rodytų apie.33 - 35 laipsnius šilumos. Tačiau būtinai stebėkite viščiukų elgesį. Jei viščiukams per karšta - jie patys pasitrauks toliau. Jei per šalta - susispaus į krūvelę po pačia lempa. Lempas reikia naudoti kol viščiukai pilnai apsiplunksnuos, apie 15 - 20 dienų  visą parą, net ir vasarą . Kraikui geriausia naudoti sausas pjuvenas ar drožles  (5 - 7 cm storio sluoksnį ), galima tam tikslui panaudoti  ir sausas durpes, smulkintus šiaudus.  Svarbiausia yra , kad kraikas  būtų visada  sausas.

Reikia nuolat  stebėti viščiukų elgesį ir , keliant lempą  ar šildytuvą aukštyn, palaipsniui mažinti temperatūrą. Kai viščiukai jau gerai apsiplunksnuoja ( maždaug 3 savaičių amžiaus), o temperatūra naktimis nenukrenta žemiau +18 laipsnių, šildymą galima nutraukti. Labai gerai, jei  viščiukai turi  galimybę išeiti į lauką, kai šilta ir pasišildyti atokaitoje. Šviežio oro trūkumas gali būti viena iš priežasčių, dėl ko paūgėję mėsiniai  viščiukai suserga vandene. 

 Vandenį rekomenduojame  girdyti iš specialių plastmasinių girdyklėlių. Jų būna įvairių dydžių: nuo 1,5 iki 15 litrų talpos. Įsigykite, tokia girdykla tarnaus ne vienus metus . Iš jų viščiukai nelaisto vandens ,  mažiau  šlampa kraikas,  o kartu nešlampa  ir  patys viščiukai.

Pirmomis dienomis vanduo turėtų būti kambario temperatūros. Viščiukams augant,  girdyklą reikia pakelti vis  aukščiau, kad paukščiai vandens netaškytų .

Lesinti  prieauglį geriausia specialiu kombinuotu lesalu viščiukams. Jokių priedų į jį  šiaip jau dėti nereikia. Jame yra visko, ko paukščiukui reikia.  Nuo  maždaug trijų savaičių amžiaus galite pradėti duoti kitų lesalų - kviečių, smulkintos žolės, įvairių maisto atliekų.  Reikia nepamiršti, kad   šiuolaikinės,  ypač  greitai augančios mėsinių viščiukų veislės, savo organizmo poreikius patenkina tiktai gaudamos iki soties lesti geros kokybės kombinuotų lesalų. Jei didelę dalį jų pakeisite prastesniais pakaitalais, sulėtės viščiukų augimas. Auginant dedekles vištaites, tas nėra taip svarbu, čia reikėtų žiūrėti, kad jos atvirkščiai, nebūtų per sunkios. Kuo jas lesinti - kiekvienas augintojas sprendžia pats, priklausomai nuo paukščių kiekio ir savo galimybių.

Viščiukams augant būtina  atskirai  duoti sijoto žvyro arba kviečių grūdų,  tiesiog įmaišant jų į lesalą.  Tai skatina geresnį raumeninio skrandžio vystymąsi ir lesalo įsisavinimą. Lesinant vien tik  kombinuotu lesalu,  liaukinis skrandis, ypač pas mėsinius viščiukus,  dažnai išauga  neproporcingai didelis, tuo tarpu raumeninis lieka sunykęs. 

 Pirmą savaitę rekomenduojamas apšvietimas ir dieną , ir  naktį, nes viščiukai turi prieiti prie lesalo ir vandens visą parą. Vėliau rekomenduojama naktį keletui valandų šviesą išjungti.  Mėsiniai viščiukai labai intensyviai auga 2 - 3 amžiaus savaitę . Šiuo metu net rekomenduojama jų augimą kiek pristabdyti, ribojant apšvietimo trukmę  nakties metu. Pristabdžius augimą, sutvirtėja skeletas ir ypač kojų kaulai, viščiukai vėliau būna tvirtesni ant kojų.  Dedeklėms vištaitėms paprastai tokių problemų nekyla.

 Paukščių augintojams nemažai nuostolių  pridaro įvairios  virusinės ligos. Auginant nedidelius kiekius viščiukų nuo jų suvakcinuoti nėra galimybės, nes vakcinos pardavinėjamos įpakuotos  tik  tūkstančiais dozių . Tačiau vienadieniai viščiukai ar vištaitės paprastai būna jau  vakcinuotos nuo kai kurių virusinių ligų peryklose, taigi po 7-10 dienų  imunitetą prieš tas ligas įgauna. Bet iki to laiko viščiukas yra labai pažeidžiamas ir lengvai suserga. O ir vakcinos šimtaprocentinės apsaugos niekuomet neduoda. Todėl smulkiajam augintojui  svarbiausia yra įvairios  profilaktinės priemonės, iš kurių efektyviausios būtų šios: 

- pirkti  ką tik išsiritusius viščiukus tiesiai  iš paukštynų peryklų arba paukščių ūkių, turinčių veterinarinės priežiūros numerius  ir pasidomėti, nuo kokių ligų jie jau yra vakcinuoti. Tą patį daryti, perkant ir  jau paaugusius viščiukus fermose ir paukščių ūkiuose .  

- auginti viščiukus ir vištaites tik švariose, prieš tai  gerai  išplautose ir išdezinfekuotose patalpose.

- vengti  auginamo prieauglio  kontakto  su kitais paukščiais,  (ypač  su suaugusiomis  vištomis dedeklėmis), kurie gali būti persirgę virusinėmis ligomis,  bet likti jų  užkrato nešiotojais. Ypač rekomenduojama saugoti auginamą prieauglį  nuo kontakto su laukiniais paukščiais ( žvirbliais, balandžiais ir pan.).  Vėliau, paukščiams augant, palengva  formuojasi  natūralus imunitetas ir pavojus užsikrėsti sumažėja. Tačiau  jis niekuomet neišnyksta visiškai. Be to,  įvairūs virusai labai lengvai kinta, mutuoja ir dažnai net  vakcinos nebūna veiksmingos. Ypač tai liečia  įvairius virusus-  kvėpavimo takų ligų  sukėlėjus, kurie ko gero, pridaro daugiausia žalos paukščiams.  Gamta, deja, dar dažnai būna  stipresnė už žmogų ir būna metų, kai paukščiai visur  viduriuoja, kitais metais-  visur čiaudi,  ir nieko padaryti negali. Gerai tik, kad dar paukščių gripas mus iki šiol aplenkė...